27 Kov Kaip įveikti baimę prabilti užsienio kalba?
Pastaruoju metu mūsų gyvenimai apsivertė aukštyn kojomis – namų ir darbo aplinka tapo viena erdve, teko įsprausti save į tam tikrus rėmus ir kuriam laikui užsidaryti nuo išorinio pasaulio. Naturalu, kad visi jaučiame nerimą ir, nepabijosime to žodžio, baimę. Vis dėlto, kiekvienas stengiamės išlikti pozityvūs ir išnaudoti susidariusią siuaciją savo ir savo šeimos naudai. Galbūt dabar mes pagaliau galime rasti laiko tiems dalykams, kuriuos visada atidėliojome – knygų skaitymui, maisto gaminimui, rytinėms trenituotėms ir kalbų mokymuisi. Būtent apie baimę prabilti užsienio kalba savo TEDx kalboje „Unlock your fears“ nuomonę bei patirtį išsakyti išdrįso KTU lektorė ir privačios kalbų mokyklos „Speak Up“ įkūrėja Brigita Dimavičienė. Šiandien mes pabandysime tą baimę įveikti kartu.
Ko žmonės, norintys išmokti užsienio kalbą, dažniausiai bijo?
Kartais net nesusimąstome kiek įvairių psichologinių barjerų savyje talpiname… Manau, yra kelios pagrindinės baimės: pirmoji, likti nesuprastam ar apsijuokti ne taip ištarus žodį ar kur nors netyčia suklydus, ir antroji – labai natūrali žmogiška – bijau, kad man tiesiog nepavyks išmokti kalbos, neužteks kantrybės, esu negabus…
Savo kalboje išvardini 5 žingsnelius, kuriuos žmogus turi peržengti, norėdamas įveikti savo baimes ir išmokti užsienio kalbą. Pirmas jų – pasitikėjimas savimi ir mokytoju. Kaip svarbu yra tarpusavio ryšys tarp studento ir mokytojo?
Tai yra pagrindas, kaip ir minėjau, daugeliui trūksta drąsos žengti tą pirmą žingsnį, nes nėra tikri ar pavyks ar išmoks. Tad mokytojas, kuriuo galima pasitikėti, kuris patars ir palaikys sunkiausiu mokymosi etapu, ir yra ta esminė atsvara visoms baimėms. Na, ir kas be ko, mokytojas padės palaikyti tam tikrą mokymosi discipliną, kuri yra be galo svarbi kiekvieniam iš mūsų.
Minėjai, kad žmonės dažnai pasiduoda, nes negali įveikti pirmų sunkumų. Kokie tie sunkumai?
Jau seniai pastebėjau, jog yra tam tikra mokymosi ‘kreivė’. Pradžioje mokiniai beveik visada jaučia tą pirminį malonumą, išmokus ir taisyklingai panaudojus žodį ar sudėtingesnę sakinio struktūrą apima natūrali ekstazė: „Aš MOKU! AŠ GALIU!“ Tas geras laimėjimo jausmas tęsiasi tam tikrą laiką, kol nepradedame eiti kiek giliau, mokytis ką nors sudėtingiau ir beveik visada ateina toji pirmoji didžioji krizė – nebegaliu, sunku, noriu baigti, nebeturiu laiko – natūrali atmetimo reakcija. Sakyčiau šiuo kritiniu momentu mokslus meta apie pusę mokinių. Šiuo atveju mokytojo, daugiau kaip patarėjo, tam tikro psichologo vaidmuo yra kertinis. Svariausia pasiruošimas Šiam momentui iš anksto, kiekvienas patyręs mokytojas apžvelgs šiuos mokymosi kalnelius dar pačioje pradžioje ir bus šalia, kai bus sunkiausia. Tuo momentu geriau leisti sau pažiūrėti mėgiamą serialą, paskaityti knygą ar tiesiog pamiršti mokymąsi kelioms dienoms, o gal net savaitei, leisti sau šiek tiek pasiilgti.
Šiuo metu mokymasis perėjo į virtualią erdvę. Ar tai dar vienas sunkumas ar galimybė pasisemti kažko nauja?
Bijoti nuotolinio mokymo tikrai nereikėtų. Tiesiog kartu su savo mokytoju ir bendramoksliais persikeliate į patogesnę erdvę, visa kita nesikeičia. Šiais laikais net nereikia turėti kokių nors specialių įrankių ar programų – užtenka kompiuterio ar telefono. Mokytojas atsiunčia nuorodą, ją paspaudę akimirksniu ‘atsirandate’ pamokoje. Tikiu, kad daugumai norisi ‘gyvo’ kontakto su mokytoju, tad visuomet siūlau pabandyti bent kartą. Dažnai mokiniams pamokos taip patinka, kad jie ir toliau tęsia kursus nuotoliniu būdu.
Ar tiki, kad žmonės gali išmokti užsienio kalbą per savaitę ar 12 dienų? Kiek iš tiesų užtrunka išmokti užsienio kalbą?
Na, jeigu tai išties būtų įmanoma, tai kodėl iki šiol mes visi nekalbame po keliolika kalbų. Juk net savo gimtosios pirmosios kalbos neišmokome per dvylika dienų, tad kodėl tikimės tai padaryti su antrąja ar trečiąja? Net ir per 40 akademinių valandų kalbos neišmokstama, praeinamas tam tikras lygis, tačiau kalbos neįvaldoma taip paprastai. Tad nereikėtų sau kelti papildomo streso.
Kiek iš tiesų užtrunka? Žinau, nepasakysiu nieko naujo ar stebuklingo – tai individualu. Kiek kiekvienam reikia, ar užtenka pagrindų, ar norime tobulinti verslo kalbos žodyną ir kita. Mane visuomet kiek gąsdina pati sąvoka “išmokti kalbą,“ tad visų pirma sutikusi naują mokinį, stengiuosi kartu su juo apsibrėžti tas ribas: kiek ko ir kada mes norime pasiekti. Nesižvalgykime į kitų gebėjimus ar stebuklingus pasiekimus, nusistatykime savo tikslą ir siekime jo.
Ar norint išmokti kalbą reikia idealiai mokėti gramatiką?
Gramatika – tai kalbos stuburas, ar mes kaip žmonės galime gyventi be stuburo, vargiai …. Nors kartais mokiniai iš karto mūsų prašo – man gramatikos nereikia, tik kalbėjimo.
Suprantama, kam ‘kalti’ netaisyklingus veiksmažodžius ar mokytis visus įmanomus gramatinius laikus, kam gaišti laiką – taip dažnai galvojame. Tačiau gramatika, tai tik nuo seniau, iš mokyklos laikų mus gąsdinantis žodis, kur teko prakaituoti ar mokytis kažką atmintinai. Tačiau tai viso labo ‘baisus’ žodis ir teireikia tik pakeisti požiūrį į jį. Juk kartais net nesuvokiame kaip mes dėliojame ar mokomės gramatikos, elementariai kalbėdami apie savo praėjusį savaitgalį ar artėjančius atostogų planus. Tvarkingai sudėliotas sakinys – tai ir yra gramatika. Nereikia gąsdinti žmonių gramatikos sudėtingumu, viskas priklauso nuo pateikimo ir nuo mokytojo vaizduotės.
Kaip mėgautis kalbų mokymųsi? Ar yra žaidimų, programėlių, mokymosi metodų, kuriuos rekomenduotum?
Šiais laikais tai vienas malonumas, kartais akys raibsta nuo programėlių, žaidimų ir būdų….tiek visko daug ir viskas gan greitai ir lengvai prieinama. Dažnai į šį klausimą atsakau kiek kitaip, reikėtų išandyti kelis būdus, kelias programėles ir atrasti tą, kuri yra būtent tau. Jie tikrai yra, ir tai pajausite iš karto. Aš, pavyzdžiui, dievinu maisto gaminimo TV programas (nors gaminti nemėgstu), tad besimokydama naujos kalbos, visuomet siunčiuosi kokią nors TV laidą ta kalba. Ir man taip smagu, kai pradedu po truputį ką nors suprasti. Ar tai tiks kam nors kitam, nesu tikra, tad su mokiniais pabandome po kelis variantus.
Suaugusiam svarbu jausti malonumą besimokant, kitaip nieko ‘neįdėsime’ savo ir taip pilnas nuo visko smegenis. Svarbu nespausti savęs, nestresuoti ten kur nereikia ir džiaugtis mažomis pergalėmis. Nes, negabių kalboms nėra, tai pats tikriausias mitas.
Foto: Ervinas Šeputis
TEDx kalbą galite rasti čia:
https://www.youtube.com/watch?v=f4SqMI5p8ng
Susisiekti su „Speak Up“ kalbų mokykla galite:
tel. +370 608 41 484
el. p. info@speakup.lt